Tiesinio reiškinio grafikas yra tiesė. Nubrėžti tiesei pakanka 2 taškų (galimi ir 3)
f(x)=kx k - skaičius
f(x)=2x
x
0
3
f(x)
0
6
g(x)=4x
x
0
1
4x
0
4
h(x)=−3x
x
0
2
y
0
6
Funkcijos f(x)=kx grafikas yr atiesė, einanti per koordinačių sistemos pradžią O(0;0)
Jei k>0
Tiesė kyla į viršų (funkcija yra didėjančioji)
Kuo k didesnis, tuo tiesė kyla staigiau
Jei k<0
Tiesė leidžiasi į apačią (funkcija yra mažėjančioji)
Kuo k mažesnis, tuo tiesė statesnė
f(x)=kx+b
f(x)=2x−4
x
0
2
f(x)
−4
0
g(x)=x+2
x
0
4
g(x)
2
6
h(x)=−3x+5
x
0
3
h(x)
5
−4
k(x)=−2x+3
x
0
3
k(x)
3
−3
Jei k<0, tai tiesė kyla į viršų (funkcija didėjančioji)
Jei k>0, tai tiesė leidžiasi žemyn (funkcija mažėjančioji)
Skaičius b parodo, kuriame taške tiesė kerta y ašį
k - tiesės krypties koeficientas
f(x)=a
f(x)=4
x
0
1
f(x)
4
4
g(x)=−2
x
0
1
g(x)
−2
−2
Funkcijos grafikas yra tiesė, lygiagreti x ašiai
Ji - nei didėjanti, nei mažėjanti, o pastovioji
Jeigu tiesių krypties koeficientai yra lygūs, tai tiesės yra lygiagrečios
Jei k1=k2, tai ∥
Jei k1=k2, tai ∦
Jeigu k1⋅k2=−1, tai tiesės yra statmenos
Jei k1⋅k2=−1, tai ⊥
Jei k1⋅k2=−1, tai ⊥
Tiesinės lygties rašymas iš brėžinio
Jei tiesė eina per koordinačių sistemos pradžią
Užrašome bendrą funkcijos pavidalą (tiesės lygtį)
f(x)=kx
Surandame tašką, priklausantį tiesei, ir jo koordinates įrašome į funkciją
f(x)=kx; y=kx
A(−3;4); x=−3; y=4
4=k⋅(−3)
k=−34
f(x)=−34x
Jei tiesė neeina per koordinačių pradžią
f(x)=kx+b
Randame du taškus, priklausančius tiesei, ir jų koordinates įrašome į funkciją. Gauname lygčių sistemą Ją išsprendę, randame k ir b reikšmes.
f(x)=kx+b; y=kx+b
A(4;3); B(−2;−1;)
{3=k⋅4+b−1=k⋅(−2)+b
{4x+b=3−2k+b=1+
3b=1
b=31
4k+b=3
4k+31=3
4k=38
k=32
f(x)=32x+31
Jei sąlyga prašo parašyti funkciją, tada rašome f(x)=kx arba f(x)=kx+b
Jei sąlyga prašo parašyti tiesės lygtį, tada rašome y=kx arba y=kx+b
Kartais būna duoti du taškai (per kuriuos eina tiesė) be brėžinio, tada rašome f(x)=kx+b, nes nežinome ar tiesė eina per koordinačių sistemos pradžią.
Teigiamų ir neigiamų funkcijos reikšmių intervalai
f(x)=0, kai x=2
f(x)>0, kai x∈(2;+∞)
f(x)<0, kai x∈(−∞;2)
Intervale, kur funkcijos reikšmės yra:
Teigiamos - grafikas yra virš x ašies
Neigiamos - grafikas yra žemiau x ašies
f(x)>0, kai x∈(−∞;5)
f(x)<0, kai x∈(5;+∞)
Teigiamų ir neigiamų reikšmių intervalus galime nustatyti ne tik iš brėžinio, bet ir algebraiškai.
Kaip rasti taškus. kur funkcijos grafikas kerta koordinačių ašis
Taške, kuriame grafikas kerta x ašį, y koordinatė lygi 0, todėl ieškodami šio taško koordinačių, į funkciją vietoj y įrašome 0.
Taške, kuriame grafikas kerta y ašį, x koordinatė lygi 0, todėl ieškodami šio taško koordinačių, į funkciją vietoj x įrašome 0.
f(x)=−31x+12
Kerta Ox ašį:
y=00=−31x+12
31x=12
x=36
Kerta Oy ašį:
x=0
f(0)=−31⋅0+12=12
Ats.: Kerta Ox ašį taške (36;0) ir Oy ašį taške (0;12)
Tiesės x=a ir y=a
Tiesė x=a yra lygiagreti y ašiai ir eina per x ašies tašką a
x=3
x=5
x=−2
Tiesė y=a yra lygiagreti x ašiai ir eina per y ašies tašką a
y=2
y=−3
Kaip rasti 2 funkcijų grafikų susikirtimo tašką be brėžinio?
f(x)=2x−3g(x)=−4x+3
Lygčių sistema
{2x−3=y−4x+3=y
{4x−6=2y−4x+3=y+
−3=3y
y=−1
2x−3=y
2x−3=−1
2x=2
x=1
Ats.:(1;−1)
Sulyginimas
2x−3=−4x+3
2x+4x=3+3
6x=6
x=1
y=2x−3
y=2⋅1−3=−1
Ats.:(1−1)
Kvadratinė funkcija
Kvadratinės funkcijos grafikas - parabolė.
f(x)=ax2
Parabolės viršūnė yra koordinaąčių pradžios taške O(0;0)
Jei a>0, tai parabolės šakos nukreiptos į viršų.
Jei a<0, tai parabolės šakos nukreiptos į apačią.
Grafiką galima braižyti sudarant reiškimių lentelę iš 4 - 5 taškų.
f(x)=x2
x
0
1
−1
2
−2
f(x)
0
1
1
4
4
g(x)=−2x2
x
0
1
−1
2
−2
g(x)
0
−2
−2
−8
−8
h(x)=51x2
x
0
5
−5
10
−10
h(x)
0
5
5
20
20
f(x)=x2+c
Parabolės viršūnė y ašyje, taške V(0;c)
f(x)=x2−6
x
0
1
−1
2
−2
f(x)
−6
−5
−5
−2
−2
g(x)=7−2x2
x
0
1
−1
2
−2
g(x)
7
5
5
−1
−1
f(x)=ax2+bx+c
Grafikas nebraižomas su lentele
Askaičiuojame parabolės viršūnės koordinates:
V(x0;y0)
x0=−2ab
y0 randame, įsistatę x0 reikšmę į funkciją
Apskaičiuojame taškų koordinates, kuriose parabolė kerta Ox ašį
Apskaičiuojame taškų koordinates kuriose parabolė kerta Oy ašį
Nustatome parabolės šakų kryptį
Brėžiame grafiką
f(x)=x2−2x+3
V(x0;y0)
x0=−2ab=−2⋅1−2=1
y0=12−2−3=−4
V(1;–4)
Kerta Ox, kai y=0
x2−2x−3=0
D=b2−4ac=4−4⋅1⋅(−3)=4+12=16
x1=2a−b+D=22+4=3
x2=2a−b−D=22−4=−1
(3;0); (−1;0)
Kerta Oy, kai x=0
f(0)=02−2⋅0−3=−3
(0;−3)
g(x)=6x−x2
V(x0;y0)
x0=−2ab=−−2−6=3
y0=6⋅3−32=18−9=9
Kerta Ox, kai y=0
6x−x2=0
x(6−x)=0
x1=0
6−x=0
x2=6
(0;0); (6;0)
Kerta Oy, kai x=0
6⋅0−02=0
(0;0)
Teigiamų ir neigiamų funkcijos reikšmių intervalai
f(x)>0, kai
x∈(−∞;1)∪(2;+∞)
f(x)<0, kai
x∈(−1;2)
f(x)>0, kai
x∈(1;5)
f(x)<0, kai
x∈(−∞;1)∪(5;+∞)
f(x)>0, kai
x∈(−∞;+∞)
Nėra x reišmių su kuriomis f(x)<0 (funkcijos reikšmės būtų neigiamos)
Funkcijos reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalai
Funkcijos reikšmės didėja, kai
x∈(0.5;+∞)
Funkcijos reikšmės mažėja, kai
x∈(−∞;0.5)
Funkcijos reikšmės didėja, kai
$x \in (-\infty; 3)#
Funkcijos reikšmės mažėja, kai
x∈(3;+∞)
Funkcijos reikšmės didėja, kai
x∈(−2;+∞)
Funkcijos rekšmės mažėja, kai
x∈(−∞;−2)
Funkcijos reikšmės didėja, kai
x∈(−∞;5)
Funkcijos reikšmės mažėja, kai
x∈(−∞;5)
Funkcijos nuliai. Parabolės simetrijos ašis
Tos x reikšmės, kur funkcijos reikšmė yra 0, vadinamos funkcijos nuliais.
Vertikali tiesė (lygiagreti y ašiai), einanti per parabolės viršūnę, vadinama parabolės simetrijos ašimi.
Funkcijos nuliai: x=−1; x=2
Simetrijos ašis yra tiesė, kurios lygtis x=0.5
Funkcijos nuliai: x=1;x=5
Simetrijos ašis yra tiesė, kurios lygtis x = 3
Funkcija neturi nulių
Simetrijos ašis yra tiesė, kurios lygtis x=−2
Funkcijos nuliai: x=4; x=6
Simetrijos ašis yra tiesė, kurios lygtis x=5
Funkcijos reikšmių sritis. Didžiausios ir mažiausios funkcijos reikšmės
y=x2−x−2
V(x0;y0)
x0=−2ab=21=0.5
y0=0.52−0.5−2=0.25−0.5−2=−2.25
V(0.6;−2.25)
Mažiausia funkcijos reikšmė y=−2.25
Mažiausią reikšmę funkcija įgyja, kai x=0.5
Didžiausios reikšmės funkcija neturi
Funkcijos reikšmių sritis y∈[−2.25;+∞)
V(3;2)
Mažiausios reikšmės funkcija neturi
Didžiausia funkcijos reikšmė y=2
Didžiausią reikšmę funkcija įgyja, kai x=3
Funkcijos reikšmių sritis Ef=(−∞;2]
V(−2;1)
Mažiausia funkcijos reikšmė y=1
Mažiausią reikšmę funkcija įgyja, kai x=−2
Didžiausios reikšmės funkcija neturi
Funkcijos reikšmių sritis E(f)=[1;+∞)
V(5;−1)
Mažiausia funkcijos reikšmė y=−1
Mažiausią reikšmę funkcija įgija, kai x=5
Didžiausios rekšmės funcija neturi
Funkcijos reikšmių sritis y∈[−1;+∞)
Parabolės lygties rašymas iš brėžinio
Jeigu parabolės viršūnė yra koordinačių pradžios taške O(0;0), tada funkcijos bendrasis pavidalas f(x)=ax2
f(x)=ax2
(2;4)
4=a⋅22
4a=4
a=1
f(x)=x2
Ats.:f(x)=x2
f(x)=ax2
(2;−4)
−4=22a
a=−1
f(x)=−x2
Ats.:f(x)=−x2
Jeigu parabolės viršūnė yra y ašyje, tada funkcijos bendrasis pavidalas yra f(x)=ax2+c
f(x)=ax2+c
c=−4
f(x)=ax2−4
(2;0)
a22−4=0
4a−4=0
4a=4
a=1
f(x)=x2−4
Ats.:f(x)=x2−4
f(x)=ax2+b
c=−3
f(x)=ax2−3
(1;–2)
1a−3=−2
a=1
f(x)=x2−3
Ats.:f(x)=x2−3
f(x)=ax2+b
c=3
f(x)=ax2+3
(1;4)
a+3=4
a=1
f(x)=x2+3
Jeigu parabolės viršūnė yra ne koordinačių sistemos pradžioje ir ne y ašyje, tada funkcijos bendrasis pavidalas yra f(x)=ax2+bx+c
f(x)=ax2+bx+c
(−2;1), (0;3)
⎩⎨⎧a⋅(−2)2+b⋅(−2)+c=−1a⋅02+b⋅0+c=3−2ab=−2
⎩⎨⎧4a−2b+c=−1c=3b=4a
4a−2(4a)+3=−1
4a−8a+3=−1
−4a+3=−1
a=1
b=4a=4⋅1=4
f(x)=x2+4x+3
Ats.:f(x)=x2+4x+3
f(x)=ax2+bx+c
(2;7), (3;6)
⎩⎨⎧a⋅22+b⋅2+c=7a⋅32+b⋅3+c=6−2ab=2
⎩⎨⎧4a+2b+c=79a+3b+c=6b=−4a
{4a+2⋅(−4a)+c=79a+3⋅(−4a)+c=6
{4a−8a+c=79a−12a+c=6
{−4a+c=7−3a+c=6
{−4a+c=73a−c=−6+
−a=1
a=−1
b=−4a=−4⋅(−1)=4
3a−c=−6
3⋅(−1)−c=−6
−3−c=−6
−c=−3
c=3
f(x)=−x2+4x+3
Ats.:f(x)=−x2+4x+3
f(x)=ax2+bx+c
(1;2), (3;0)
⎩⎨⎧a⋅12+b⋅1+c=2a⋅32+b⋅3+c=0−2ab=1
⎩⎨⎧a+b+c=29a+3b+c=0b=−2a
{a−2a+c=29a−6a+c=0
{−a+c=23a+c=0
{−a+c=2−3a−c=0+
−4a=2
a=−0.5
b=−2a=−2⋅(−0.5)=1
−a+c=2
0.5+c=2
c=1.5
f(x)=−0.5x2+x+1.5
Ats.:f(x)=−0.5x2+x+1.5
Parabolių braižymo atskyri atvejai
f(x)=x2−4x+4
V(x0;y0)
x0=−2ab=−2−4=2
y0=22−4⋅2+4=4−8+4=0
V(2;0)
Kerta Ox, kai y=0
x2−4x+4=0
(x−2)2=0
x=2
(2;0)
Kerta Oy, kai x=0
02−4⋅0+4=4
(0;4)
x
4
3
1
f(x)
4
1
1
f(x)=x2−2x+2
V(x0;y0)
x0=−2ab=−2−2=1
y0=12−2⋅1+2=1−2+2=1
V(1;1)
Kerta Ox, kai y=0
x2−2x+2=0
D=b2−4ac=4−8=−4
Lygtis sprendinių neturi
Parabolė nekerta x ašies
Kerta Oy, kai x=0
02−2⋅0+2=2
(0;2)
x
−1
3
f(x)
5
5
Kvadratinių grafikų transformacijos
Pakeitus formulę transformuojasi funkcijos grafikas
Funkcijos f(x)=ax2 koeficientas a daro įtaką šakų išsiplėtimui arba susigrūdimui, kuo skaičius ∣a∣ didesnis, tuo labiau parabolės šakos glaudžiasi prie y ašies.
f(x)=ax2+c
Jeigu skaičius c teigiamas, grafikas kyla per c vienetus
Jeigu skaičius c neigiamas, grafikas leidžiasi per c vienetus
f(x)=a(x+m)2←
f(x)=a(x−m)2→
Vienoje funkcijoje gali būti kelios transformacijos
Parabolės lygtis rašoma pavidalu f(x)=a(x+m)2+n
Pagal viršūnės padėtį nustatome m ir n reikšmes
Pasirinkę konkretų tašką, įrašome jo koordinates į parabolės lygtį ir apskaičiuojame a reikšmę
f(x)=a(x+m)2+n
m=−1
n=−1
f(x)=a(x−1)2−1
(3;3)
3=a(3−1)2−1
3=a⋅22−1
3=4a−1
4a=4
a=1
f(x)=(x−1)2−1
Ats.:f(x)=(x−1)2−1
f(x)=a(x+m)2+n
m=−1
n=−1
f(x)=a(x−1)2−1
(2;2)
−2=a(2−1)2−1
−2=a⋅12−1
−2=a−1
a=−1
f(x)=−(x−1)2−1
Ats.:f(x)=−(x−1)2−1
Lygčių sistemų sprendimas pasinaudojant funkcijų grafikais